motriškinis

motriškìnis, -ė adj. (2) 1. žr. moteriškinis 1: Geras motriškinis apsiaustas Grdm. Motriškìniai tie akulioriai, vyriškuo maži Užv. Velėti motriškìnis darbas y[ra] Grdm. Su motriškiniu [dviračiu] gal ir vyriškas važiuoti KlvrŽ. Motriškìnės šukos Slnt. Ta kumelė y[ra] motriškìnė, gal su ana ir motriškosios pavažiuoti Šts. ║ susidedantis iš moterų: Motriškìnė talka, be vieno vyro, rugius sė[ja] Šts. 2. moteriškosios giminės: Motriškìnė be ragų liuobėj[o] būti (apie briedį) Sg. 3. žr. 2 motriškas 3: Vyriškiniai būdvardžiai lankuojas pagal antrosios skvarmos (linksniuotės), motriškiniai – pagal pirmosios S.Dauk.